- užuočia
- 1 užuočià sf. (3b) Lp, užúočia (1) Smn; Krz207, BzB336, BzBkXXI316, BzBkXXVII159 1. nuošali vieta, užkampis, užačia: Kur užúočion nueitai ir išsimiegotai Lp. Žilą senatvę gausiąs pabaigti čia, šitoj užuočioj A.Vien. Akmuo paskiausiai randamas giliai užuočioj CII420. Užuočio[je] niekas tur likti KlM474. Aš nieko nekalbėjau užuočioj (pakampiais) CII644. | Metei žodžius mano užuočion Gaig186. 2. Šlk prk. paslaptis: Atves Dievas ant sūdo ir kas užuočioje yra, norint būtų gera, norint pikta MT247.
Dictionary of the Lithuanian Language.